Grąžto veikimo principas

Grąžto veikimo principas daugiausia yra medžiagų gręžimas sukant ir pjaunant. Grąžtas pagamintas iš didelio kietumo medžiagos, tokios kaip karbidas arba greitaeigis plienas, siekiant užtikrinti pjovimo briaunos aštrumą ir pjovimo galimybes. Kai grąžtas sukasi, pjovimo briauna arba danties paviršius liečiasi su gręžiamąja medžiaga ir taip pjaunama medžiaga. Pjovimas reiškia, kad grąžtas sukdamasis sudaro ištisinę medžiagos pjovimo briauną ir supjausto medžiagą į gabalus; o gniuždymas turi sunaikinti vidinę medžiagos struktūrą per smūgį ir vibraciją, kad ji suskaidytų į gabalus.

Be to, grąžto veikimo principas taip pat apima aušinimą ir tepimą. Kadangi gręžimo proceso metu susidaro daug trinties šilumos, aušinimo skysčio arba tepalų naudojimas gali sumažinti trinties šilumą ir išlaikyti grąžto veikimą bei tarnavimo laiką. Įvairių tipų grąžtai skiriasi medžiagomis ir konstrukcija. Pavyzdžiui, ritininiai grąžtai skaldo uolienas smūgiuodami, gniuždydami ir kirpdami, o deimantiniai grąžtai skaldo akmenis šlifuodami.

Yra daugybė grąžtų tipų, dažniausiai naudojami sukamieji grąžtai, plokšti grąžtai, centriniai grąžtai, gilių skylių grąžtai ir trepaniniai grąžtai. Kiekvienas grąžtas turi savo specifinius taikymo scenarijus ir privalumus. Pavyzdžiui, sukamieji grąžtai tinka gręžti skyles įprastose metalinėse medžiagose, o giliųjų skylių grąžtai tinka apdoroti, kai reikia ilgų skylių.